- vėjokšnis
- vėjókšnis sm. (1) DŽ, NdŽ, LKGI276; NŽ švelnus, silpnas vėjelis: Dabar gi šlamšteli pušyne vėjokšnis, čiuožteli šešėlis iš po kojų rš. Atgyja medis, susiūbuoja, pirmojo pavasario vėjokšnio užgautas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.